Lytinis vaikų švietimas: „Iš kur atsiranda vaikai?“ ir kiti klausimai
Žmogus yra lytinė būtybė, o lytiškumas ir lytinė tapatybė pradeda formuotis vaikui gimus, tad vaiko susidomėjimas savo kūnu, jo funkcijomis ir tuo, kuo jis skiriasi nuo kitų žmonių yra visiškai natūralus. Visgi, lytinio švietimo klausimai tėvams neretai kelia daug klausimų: kaip viską paaiškinti vaikams, kaip tinkamai formuoti jų supratimą?
Kada reikėtų pradėti pasakoti?
Tyrimai rodo, kad kuo daugiau tėvai savo atžaloms papasakoja apie lytiškumą ir, kuo atviresni yra, tuo mažiau nepageidaujamų nėštumų, lytiškai plintančių ligų atsiranda ateityje. Be to, pastebima, kad šie vaikai vėliau pradeda lytinį gyvenimą. Taigi, laikas pripažinti, kad šioje srityje tėvų vaidmuo irgi labai svarbus. Lytinis švietimas turėtų prasidėti tuomet, kai vaikui kyla pirmieji su lytimi ir lytiškumu susiję klausimai, o tai įvyksta dar ikimokykliniame amžiuje. Reikia, kad klausimus užduodantys vaikai gautų jų amžiui tinkamus atsakymus, tačiau perteklinė informacija tikrai nėra reikalinga. Ikimokyklinio amžiaus vaikams svarbiausia žinoti visų kūno
dalių pavadinimus ir suprasti jiems aktualias funkcijas (pvz., keturmečiui varpa tikrai nėra susijusi su seksu. Jam tai yra berniukų kūno ypatybė, kuria jis skiriasi nuo mergaičių ir vieta pro kurią jis šlapinasi). Ypač svarbu, kad vaikų lytinius organus vadintumėte tikraisiais jų vardais, o ne „drambliukas“, „peliukas“, „kriauklytė“ ir t. t. Mažus vaikus taip pat būtina mokyti saugoti savo kūną, suprasti privatumo, padorumo, asmeninių ribų sąvokas.
Iš kur atsiranda vaikai?
Vos vaikai pradeda kalbėti, pasipila įvairiausi klausimai: nuo primityvaus „kas čia?“ iki ypač svarbaus „iš kur aš atsiradau?“. Nustatyta, kad būtent pastarasis klausimas vaikams iškyla maždaug 3-4 gyvenimo metais.
Paprasčiausia mažylį su gimimo stebuklu supažindinti, kai mama ar kas iš giminių, draugų laukiasi kūdikio. Tuomet viskas akivaizdu ir natūralu: augantis mamos pilvelis, jaudinanti laukimas ir tikras naujagimis!
Tačiau visai kas kita, kai vaikams tenka tai paaiškinti be jokių realių pavyzdžių. Prisipažinkime, ne vienam norėtųsi griebtis mitų apie gandrus, kopūstus ir vaikų parduotuves. Juk tai tarsi mūsų tautosaka, greitas atsakymas ir ramybė… Vis dėlto, mažiesiems reikėtų pasakoti viską nuoširdžiai, atvirai. Juk anksčiau ar vėliau jis vis tiek sužinos tikrąją tiesą. Štai trejų metų vaikui pakanka pasakyti, kad jis buvo maža mamos ir tėčio dalelytė, kuri augo pilvelyje, paskui gimė. Trimečiams dar nekyla klausimų, kaip atsidūrė tame pilvelyje. To smalsauja penkiamečiai. Jiems galima paaiškinti, kad tėveliai susiglaudė, tėtis mamai perdavė savo sėklytę, spermatozoidą, kuris mamos gimdoje susijungė su kiaušinėliu, taip pradėjo augti vaikutis.
Natūralu, kad neretai tėvams nelengva kalbėtis su vaikais apie lytiškumą, nes jų paauglystėje tai buvo neliečiamos temos. Taigi, patys turėtume nesidrovėti, išlaikyti vidinę ramybę, kitaip vaikas nustos klausti, gali susidaryti nuomonę, kad tai gėdinga. Jei vis dėlto nepasitikite savimi, yra išleista knygelių, filmukų, padedančių paaiškinti šiuos klausimus.
Mergaitė ir berniukas: kuo skiriasi?
Iki dvejų metų mažyliai liesdami tyrinėja savo kūną, taip pat ir intymias vietas. Tai normalu. Vėliau kai kurie pajunta, kad lytinių organų lietimasis padeda nusiraminti ir gan daug vaikų taip raminasi. Jokiu būdu negalima gėdinti, drausti. Iki lytinio brendimo savęs lietimas nelaikomas seksualiu veiksmu, tai toks pat raminimasis kaip ir plaukų sruogos sukimas, nagų kramtymas ar panašiai. Svarbu pakalbėti su vaiku, kad tai nedaroma viešai. Nuo trejų metų vaikai pradeda domėtis, kuo skiriasi mergaitės ir berniukai. Šie klausimas ypač parūpsta apie penktuosius gyvenimo metus. Paaiškinkite, kad berniukai turi varpą, o mergaitės ne, galite kartu pavartyti knygutę. Jei šeimoje auga panašaus amžiaus skirtingų lyčių vaikai, jie patys natūraliai pamato, kuo viskas skiriasi. Kiti vaikai labiau tyrinėja aplinką, tad darželyje tikrai neretai pasitaiko žaidimų „tu man
parodyk, aš tau parodysiu“. Tai – natūralus vaikų smalsumas, dėl kurių tikrai nereikėtų kelti skandalų. Tik labai svarbu pakalbėti su vaiku apie intymumą, paaiškinti, kad jo kūnas yra tik jo, niekam neprivalo nieko rodyti, net jei prašytų, niekas neturi teisės nei žiūrėti, nei liesti intymių kūno vietų.
Šeimos diskusijos
Įprasta, kad mamos kalbasi su dukromis, tėčiai – su sūnumis. Tačiau psichologai drąsina, kad galima kalbėtis ir šeimos rate visiems kartu, arba mama gali viską papasakoti sūnui bei tėtis – dukrai. Jei diskutuosite drąsiai, tėvams bus lengviau išsiaiškinti, kokios vaikų žinios, supratimas. Tokiu būdu galėsite kartu perduoti savo nuostatas, išvengti nesusipratimų, baimių. Liaudies išmintis sako, kad uždraustas vaisius saldesnis. Jei, užuot baiminęsi ir draudę, su jaunuoliais kalbėsitės apie jausmus, lytinį gyvenimą, apsisaugojimo būdus, tai tikriausiai ir nesinorės tokio vaisiaus taip greit paragauti. Mergaitės atviresnės su mamomis nei berniukai su tėčiais, lengviau išsipasakoja draugėms, mokytojoms. Vaikinai paprastai mažiau linkę atvirauti, bet ir jiems reikia padėti susidaryti teisingą brendimo sampratą.
